Seselės kabinetas

Įėjo kabinetas buvo šviesus ir Dani jis labai patiko, padėjo savo lagaminą ir puolė iškrovinėti daiktus. Dabar kai jos lagaminas tuščias ji gali ramiai atsikvėpti ir pasėdėti prie savo nuosavo stalo.

Ji džiaugėsi, kad dar niekas pas ją neatėjo. Nuslinko prie arbatinuko, pasiėmė jį, tada nuėjo prie kriauklės ir lėtai atsuko šaltą vandenį. Pripylė daugiau negu jai reikėjo, bet nesiruošė nieko nupylinėt. Vėl lėtai užsuko vandenį ir pastatė arbatinuką iš ten kur paėmė. Įjungė, kad vanduo užvirtų. Per ta laiką susirado puodelį, įmetė arbatžolių pakelį, įsibėrė cukraus kol viską padarė vanduo jau buvo užviręs. Tada Dani įsipylė jo į puoduką, išmaišė cukrų ir nuėjo prie savo stalo. Jis buvo pustuštis, dar neapkrautas medicininėm priemonėm ir visokiais popieriais. Arbata buvo tikrai karšta, todėl seselė pastatė ją ant stalo, atsirėmė atgal į kėdės atlošą ir užsimerkė, bandė susidėlioti mintis savo galvoje.

Dani buvo užsnūdusi, tik dabar pabudo, greitai išgėrė jau atšalusią arbatą, išsiplovė puodelį ir išėjo. Norėjo dar labai daug ką Hogvartse apžiūrėti.

Įėjus į kabinetą ėmė tarp lentynų ieškoti eliksyro nuo pykinimo ir blogos savijautos. Suradusi paėmė jį ir nuėjo pas laukiantį berniuką.

Atėjo atgal į kabinetą, ir atsisėdo prie savo stalo.

Dani išgirdo kažką už durų. Nubėgo ir jas atidarė ten stovėjo vėl tas pats berniukas.
- Užeik greičiau,- tarė sunerimusi, ji dar nepamatė, kad ant žemės guli kitas berniukas.

Stivenas įėjo kraujuodamas į kabinetą. Įvilko ir Niką. Tuomet netekęs daug kraujo pargriuvo ir pats. Buvo tarsi apsnūdęs

- O siaube kas čia nutiko?- seselė žiūrėjo į du mokinius ir negalėjo patikėti. Tada juos pasodino ir puolė kuo greičiau ieškoti visokių priemonių. Dezinfekavo, aprišo žaizdas, atrodė vaikai nekaip, vienam net kaulas buvo lūžęs. Surado eliksyrą lentynoje, ant jo buvo užrašyta skatina žaizdų gyjima, tada abiems įlašino į urną ir pasakė vartoti vieną kartą per dieną
- Apsilankykite pas mane po kelių dienų, o dabar daugiau niekuo negaliu jums padėti. Ir beje dėl šio incidento spręskite ar patys pasakysite direktorei ar man pačiai pasakyti ?

-O gal išviso niekam nereikia nieko sakyti- gana irzliai pasakė. Atsisuko į Niką.- Jeigu kas ir kaltas tai tik jis.

-Pats prisidirbai tai dabar visas ,,bapkes'' ant manęs stumi-nervuotai tarė

-Įdomu kas pradėjo man mušti!-suriko

-Nereikėjo nervinti manęs.- Atšovė

- Smurtas-ne išeitis paaiškinti jog nori pabūti vienas. -Paaiškino.

-Aš tau gal kokį pusvalandį aiškinau jog paliktum mane ramybėje, kurčias tu gal?- pasižiūrėjo į Stiveną.

Žvilgtelėjo į mergaitę. Pritrūko argumentų. Tylėjo. Tuomet sugalvojo dar pasakyti:
-Tai geriausias būdas buvo man paaiškinti jog tu nori pabūti vienas buvo jog tu mane pardėtu aust.

-Tikiuosi gerai ataudžiau- susmurmėjo

-Tu kaltas ir ne kas kitas dėl mūsų muštynių. Ir dar, aš taip apsigyniau kad tau net ranka lūžo

Nikas pakilo.
-Aš pasakysiu direktorei apie muštynes-pasakė piktai ir išėjo

Seselė pamatė kaip įėjo Akira, tada labai nudžiugo:
-Sveika,- nusišypsojo, bet tada vėl pažvelgė į berniuką ir nuotaika dingo. Pagalvojo gerai, kad bent klastuolis yra protingesnis ir nuėjo viska pasakyti direktorei, nes jų tos nesąmonės jau iki gyvo kaulo užkniso. Nors kita vertus skundų puodu būti irgi nėra labai gerai, ai geriau jie savo reikalus aiškinasi patys.
- Tai kaip tau sekasi, Akira?

-Iš tiesų tai pati nelabai čia ką dar pažįstu. Sedžiu prie savo stalo ir laukiu pacientų. Beje geriau kreipkis į mane tu, nes kai sakai jūs labai mane jau susendini, kažkaip nejauku pasidaro,- nusijuokia ir toliau tesia :
-Jeigu tau bus liūdna ar nuobodu visada gali pas mane užeiti, pasišnekėsim,- prieina prie Akiros ir perbraukia su ranka jai per galvą, tada nuoširdžiai nusišypso.

Stivenas pakilo nuo kedėsi ir irgi išėjo.